6/04/2012

VAIKO KAMBARYS – polėkis fantazijai

Ilgai galvojau nuo kokios būsto patalpos pradėti rašyti šiame tinklaraštyje...nuo virtuvės? Svetainės?  O gal miegamojo?... žinoma, yra apie ką pakalbėt įrenginėjant ir išvardintas patalpas...bet, manau vaiko kambarys tai erdvė fantazijos polėkiui... Todėl, tam, kad  Jums būtų įdomu skaityti, o man su įkvėpimu dalytis savo mintimis, pradėsiu nuo šios būsto dalies... Šiais laikais yra tiek smagių inovacijų, aksesuarų šios patalpos gyventojų atmosferai pagyvinti... kad, šio kambario įrengimo procesas mane labiausiai žavi. Mūsų atžalėlei tik metukai, todėl dar neesame užsakinėję baldų gamybos šiam kambariui. Kol kas, tai tik elementariai: lovytė, komoda su vystymo lenta (kuri, nuo 6-o mėn. vykdo tik komodos funkciją), staliukas su magnetinė ir piešimo lentomis, kėdutė o visą kitą tai žaislai ir žaidimo proceso atributai.
Įrenginėjant šį kambarį ypač kruopščiai parenkami sienų atspalviai, kadangi kaip jau minėjau viename iš savo straipsnių, spalvos gali įtakoti vaikų psichologinę būseną, nuotaiką ir net vystymosi tempo lygį. Nemažiau svarbu yra parinkti tinkamą grindų danga, kadangi iki metų ir net iki dviejų metų vaikas daug laiko praleidžia ant grindų: ropoja, žaidžia, tyrinėja... Žinoma, jei kambaryje yra kažkoks augalas, gimus vaikui dažniausiai mamos pradeda domėtis ar augalas nėra nuodingas, galbūt fotosintezės metu kažkaip įtakoją deguonį/orą kurį vaikas įkvėpia..., na vienu žodžiu čia mamos gali surasti įvairių teorijų ir pan. (pati esu mama, todėl puikiai suprantu ir kitų mamų rūpestį savo mažyliais). Na, o kai kurie tėvai įrengdami vaiko kambario atsižvelgia į fengshui rekomendacijas... Pati „nesergu“ šia filosofija, bet įrengdama vaiko kambarį paskaičiau įvairios literatūros šia tematika ir štai kokias pagrindiniais faktais galėčiau su Jumis pasidalinti, kai kurie iš jų, be abejo, nėra vien fengshui tiesos, jie yra racionaliai suprantami:
Bendros rekomendacijos: prieš pradedant įrenginėti vaikų kambarį pagal fengshui reikėtų nustatyti kokią pagrindinę funkciją atliks kambarys artimiausius metus. Ir tik po to skirstyti kambarį į zonas. Jeigu vaikas dar visai mažas, tai kambarys pagrinde bus žaidimams, todėl parenkant kambario interjerą išskirtinį dėmesys turi būti skirtas žaidimo zonai. Tuo atveju, kai vaikas jau mokyklinio amžiaus, didelę reikšmę turi mokslas,  todėl  planuojant vaiko kambarį didelę erdvės dalį užims mokymosi (darbo) zona. Toks požiūris padės vaiko kambarį įrengti jaukiai ir komfortiškai jos gyventojui.
Prieš įrenginėjat kambarį pagal  fengshui patariama atkreipti dėmesį į erdvės harmonijos principus. Reiktų atsižvelgti į patalpos ilgio, pločio i aukščio santykį. Jis turėtų būti taisyklingos formos (anot fengshui specialistų netaisyklingų proporcijų kambarys transformuoja cirkuliuojančia kambaryje energiją į destruktyvinę) ir išsidėsto pirmoje nuo įėjimo į kambarį pusėje. Nerekomenduojama vaiko kambariui skirti mansardą, nes anot šios filosofijos specialistų pasvyros lubos „slėgti“ vaiką, tuo pačiu negatyviai įtakojant vaiko vystymąsi. Jei kitos patalpos vaiko kambariui nėra, kaip sakykime mūsų atveju, „apsaugoti“ vaiką galima pakabinus baldakimą virš jo lovytės. Jis būtų savotiška apsauga nuo galimos neigiamos energijos.

Anot fengshui, gerai kai vaiko kambario langas išeina į rytus. Ši pasaulio pusė simbolizuoja augimą į vystymąsi, kas pakankamai aktualu mūsų jaunajai kartai.
Svarbu, vaiko kambario baldai būtų proporcionalūs vaiko ūgiu. Baldų ir kitų interjero daiktų dydis atitinkantis vaiko ūgį leis vaikui jaukiai jaustis savo kambaryje. Vaikas maloniai leis jame laiką, o tai teigiamai veiks vaiko emocinę  būseną, jo santykius su kitais šeimos nariais, rezultatus mokykloje.
Apipavidalint vaiko kambarį pirmenybę patariama atiduoti natūralioms medžiagoms. Jos rekomenduojamos ne tik dėl poveikio sveikatai, bet ir dėl malonaus lietimo pojūčio ir lengvumo ir paprastumo jas eksploatuojant. Grindims idealiai tinka kamštis – kamštinės grindys. Ši medžiaga nesugeria dulkių ir todėl nesukelia alergijos. Pagal savo struktūrą kamštis teigiamai veikia vaiko  stuburo funkcionalumą. Nes vaikščiojimo metu, savo struktūros dėka, kamštis susitraukia, mažinant tuo pačiu krūvį atitenkantį vaiko stuburui. Be to, kamštis turi puikias garso izoliacijos savybes, todėl vaiko bėgiojimas nesudrums namų ramybės. Savo vaiko kambariui (ir visam antram aukštui, kuris pagrinde skirstomas į miegamąjį, vaikų kambarius koridorių ir pan.) išskyrus san. mazgo, pasirinkome kamštį. Labai likome patenkinti J, ką galėčiau papildyti? Kamštis taip pat, turi savybę nesugerti kaip dauguma kitų grindims skirtų medžiagų, o atiduoti šilumą, todėl labai malonus vaikščioti basomis kojomis, visąlaik yra pojūtis jos jis šiek tiek šiltesnis nei kambario temperatūra, nors 2-ame aukšte yra šildoma radiatoriais o ne grindinis šildymas. Atsižvelgiant praktiškumo sumetimais, šios grindys nesukelia jokio sunkumo jas valant, nesugeria nešvarumų ar  dulkių todėl puikiai valosi.
Na va kamštines grindis išgyriau, tie kas rinksis miegamiesiems ar vaikų kambariams medžiagą grindims būtinai apsvarstykite kamštinių grindų variantą – manau, jų privalumai Jus sugundys.

Baldus fengshui specialistai pataria rinktis medinius, nes duoda jėgos energijos augimui ir taip pat pripildo erdvę šiluma ir jaukumu. Patariama vengti baldų su aštriais kampais. O esančius lentynų kampus slėpti naminiais augalais. 
          Vaiko kambaryje turi būti užuolaidos. Žaliuzės nerekomenduojamos, nes jos apriboja matomumą pro langą ir apsunkina kelią energijai. Medžiaga reikėtų rinktis iš tokių medžiagų kaip linas, medvilnė, viskoza. Rekomenduojamos spalvos pagal fengshui mėlyna ir geltona. Mėlynos spalva padeda susikaupti ir į teigiamai įtakoja dėmėsio koncentraciją. Geltona spalva teigiamai veikia bendrą savijautą. Mes vaiko kambariui pasirinkome gelsvai-kreminės spalvos, natūralios medžiagos romanėtę.
Reikia tinkamai pasirūpinti ir dirbtine šviesa. Tam tikslui, reikėtų lubų centre pakabinti šviestuvą o ant sienų sieninius šveistuvus įvairiuose aukščiuose (tam, kad užtikrinti tolygų apšveitimą visame kambaryje). Fengshui specialistai pataria laiku keisti perdegusias lemputes, nes anot šios filosofijos, vieno iš šviesos šaltinio blokavimas gali sukelti fizinį diskomfortą ir sveikatos problemas. Šviestuvams ir naktinėms šviestuvų apipavidalinimams patariama rinktis žalia arba geltonas spalvas. Savo vaiko kambariui parinkome vienodo stiliaus ir tematikos lubinį ir sieninį šviestuvus geltonos spalvos (bitutes).
Fengshui teigiamai vertina augalus vaiko kambaryje, tik rekomenduojama parinkti turinčius daug lapų  nukreiptus į viršų augalus. Manoma, jog vaikas stebės augalo augimą ir pats augs ir vystysis. Aš asmeniškai, kol kas, apsiriboju augalais vaiko kambaryje, galbūt po metelių-kitų būtinai ir mano vaiko kambaryje augs naminis augalas, kurį jis galės pats laistyti ir rūpintis, bet kol kas, manau, 1-erių metų vaiko kambaryje nereikalingas dėl įvairių priežasčių.
Jei norima, jog vaikas išaugtų kūrybinga asmenybe. Įrenginėjant kambarį reikėtų skirti dėmesį kūrybos zonai. Galima papuošti kambario sienas vaiko piešiniais, o ant lentynėlių pastatyti jo rankomis darytas dirbiniais.
Zonavimas pagal senovės išmintį
Skirstant kambarį į zonas reikėtų atsižvelgiant į mažojo gyventojo charakterio savybes. Labiau judriam vaiko žaidimo zonoje reiktų įrengti sportinius žaidinius o ramiam atvirkščiai įrengti dar vieną stelažą knygoms.
Visos zonos turi būti gerai apšviestos o baldai keistis atitinkamai į vaiko amžių.
Anot fengshui kambario centras – sėkmės centras. Todėl, vaikų kambaryje ten turėtų būti žaidimo zona, kadangi vaikas pažina pasaulį ir visų pirma žaidžiant.
Taigi vaiko kambaryje turi būti keltą zonų:
Pagrindinis daiktas poilsio zonos – lova. Jos negalima išdėstyti viršugalviu į langą ar durys. Reikėtų stengtis, kad lovą remtųsi į sieną, geriau rytų pusės. Nepatariama į durų pusę nukreipti vaiko kojas, nes cirkuliuojantys srautai drums vaiko miegą. Patariama lovą parinkti vidutinio aukščio ir nedaryti po ją dėžių žaislams ir daiktams. Ir  žinoma laikytis švarumo principo, kadangi betvarkė po lova prastina miegą.
Be to jei negalite apsipręsti, kokiu kampu ir kur pastatyti lovą, atkeipkite dėmesį kaip užmiega vaikas. Jis taps savotišku kompasu parenkant vietą miegui.
Nerekomenduojamos dviaukštės lovos, kadangi apačioje miegantys vaikas visąlaik bus „slegiamas“ virš jo miegančio vaiko ir tai gali įtakoti jog vaika bus uždaru ir nepasitinkančiu savimi. Dėl tos pačios priežasties nepatariamos lentynos virš vaiko lovos. Negalima kad į vaiko lovytę būtų nukreiptas  aštrus kampas baldo ar sienos.
Mokymosi – darbo zona
Pagrindinis reikalavimas šiai zonai – geras apšvietimas. Nes, blogas apšvietimas ne tik veikia vaiko regėjimą, bet esant netinkamam apšveitimui vaikas eikvoja savo jėgas kad pamatyti raides arba skaičius. Stalą patariama patalpinti netoli lango, bet ne prie lango, kad kas vyksta už lango neblaškytų vaiko dėmesio. Reikia atsiminti tą faktą, kad vaikas sėdint prie stalo nebūtų atsisukęs nugara į duris. Ši kūno dalis iš senų laikų laikoma pažeidžiamiausia ir netinkamas sprendimas gali blaškyti vaiko dėmesį. Tinkamiausias variantas kaip prieš vaiką atvira erdvė, o už nugaros siena. Nekabinkite virš vaiko galvos lentynų ir stebėkite, kad jų kampai nebūtų nukreipti į darbo vietą.
Jei vaikas turi laimėjimus ar padėkas už savo pasiekimus – pakabinkite juos prie darbo vietos. Jis matys savo darbo rezultatus ir tai ji motyvuos stengtis toliau.
  Visa vaikystė – žaidimas. Žaidimo zona. 
Na ir žinoma vaikų kambaryje turi būti žaidimo zona. Ji dažniausiai išdėstoma kambario viduryje, ties durimis, kadangi šioje zonoje energija labiau dinaminė ir įtakoja smegenų veiklą. Žaidimo zona paliekama be spintų ir spintelių. Žaislams laikyti galima naudoti gražias dėžutes, kuriomis savotiškai galima atskirti žaidimo zona nuo kitų. Žaidimo zonoje pastatykite staliuką kūrybinėms užsiėmimams.
Tai va keletą patarimų pagal fengshui filosofiją, harmonijos balansui išlaikyti. Tiesa sakant, iš aukščiau pateiktų atrinkau sau tinkamus ir panaudojau, tie kurie nelabai sutampa su mano nuomone, tiesiog palikau gal jums jos tiks.
Kaip minėjau, savo vaiko kambariui parinkome kamštines grindys, apipavidalinom sienas dvejomis spalvomis ir apgyvendinom ant jų džiunglių gyventojus: gyvūnėlius, paukščius, vabzdžius ir pan. Prie to, priderinom šveistuvus bičių pavidalu ir minkštas žalios spalvos pagalvėlėmis kambario tematika.
Ilgai galvojau kokiu būdu „pralinksminti“ vaiko kambarį, variantų turėjau keletą: nutapyti personažus ant sienų, išklijuoti kambarį vaikiškomis tapetomis, paįvairinti gydomais (spalvų terapijos) paveikslais, sukurti kažkokią atmosferą lipdukų pagalba. Bandžiau „pasverti“ visus variantus ir paskutinis variantas turėjo daugiausiai privalumų ir mažiausiai trukumų: lipdukai lengvai perklijuojami, pakeičiant kambario išplanavimą lipdukus galima perklijuoti ar išvis nuimti nepažeidžiant dažų, priimtina kaina ir platus pasirinkimas. O ir vaikas jau atpažįsta gyvūnėlius gyvenančius ant kambario sienų, pribėgęs bando kažkaip juos užvadinti – įgarsinti, parodo gyvūnų kūno vietas – taigi lavinasi ir žaidžia, o to ir siekėme.
Dėl baldų išdėstymo ir zonavimo remiausi fengshui patarimais. Kol vaikas mažas žinoma viską darėme savo nuožiūra ir remdamiesi rekomendacijomis. Laikui bėgant, darant remontą tiek kambario spalvas, tiek kitus aksesuarus kambario gyventojas galės įvardinti pats.
Gudrus tigras
Išdykusi bezdžionė
Įdedu keletą vaiko kambario nuotraukų na ir keletą nuorodų (jei būtų įdomu) į lipdukų pasirinkimus.
Štai čia galima rasti įvairių įdomių priemonių interjero idėjoms įgyvendinti (norėdami suaktyvinti nuorodą,spustelekite šį tekstą).


Nuotaikingas dramblys


Linksmas krokodilas
Tai va, tiek mano patirties ir polėkio šia tema. :) Kokiais jus būdais ir priemonėmis kuriate vaiko kambario aplinką? Kuom vadovaujatės? Gal turite kokių patarimų, pastabų. Pasidalinkite patirtimi – būsiu labai DĖKINGA!









5/31/2012

Būsto interjeras, nuo ko pradėti?



Visų pirma pradėsiu nuo to, ar verta pasinaudoti dizainerio-architekto paslaugomis. Na jei klaustumėte mano nuomonės,  šiuo atveju, turbūt pasakyčiau „tegu kiekvienas dirba savo darbą, kurį išmano“. Todėl manyčiau, bent trumpos konsultacijos dizainerio reikėtų... patartina išpasakoti savo interjero viziją... ir iškart pamatysite kaip sulauksite krūvą vertingų patarimų... Tokia vienkartinė paslauga ar konsultacija tikrai kainuos ne didelius pinigus, o naudą tikrai įvertinsite... Na žinoma tik kreipkitės pas rekomenduotą specialistą, iš anksto pasidomėję jo sugebėjimais ir profesionalumu, kad pateisintumėte savo lūkesčius...
Kad ir parenkant patalpų sienų spalvas... iš pradžių turėjau viziją svetainės su raudonos spalvos elementais... tai tapytos raudono žiedo gėlės ant vienos iš svetainės sienų, pereinančios į raudonos spalvos lubas, vengės spalvos baldai ir raudonos spalvos pufas... Šiandien jau ir pati suprantu, kad praėjus vos pusmečiui, net vaizduotėje šis vaizdas mane vargina, kadangi raudona spalva pakankamai ryški, agresyvi... juolab, kad pačioje pradinėje stadijoje dvejojau dėl šios minties, nebuvau tikra ar atitaikysiu tinkamą atspalvį, ar nebus per tamsu ir ar ši spalva tikrai tiks gyvenamai patalpai... o galiausiai pasirinkau tiek 1-am aukštui tiek antram aukštui šviesių atspalvių dažus, svetainėje pritaikiau pastelinių atspalvių raštuotus tapetus... 
Parinkus tokius sienų dažus, sulaukiau efekto, jog namai atrodo šviesūs ir erdvūs... 
Parenkant baldų atspalvius, vaiko kambario dažų spalvas, žinoma atsižvelgiau į viešai platinamas rekomendacijas. Išnagrinėjau medžiagą iš įvairių internetinių šaltinių ir štai keletą dažniausiai pasikartojančių aspektų į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį parenkant dažų spalvą ir jos intensyvumą.
Parenkant spalvą patalpai, reikėtų įvertinti ne tik kambario dydį, o taip pat atsižvelgti į kurią pusę išeina langai, bei kaip tam tikros spalvos veikia žmogaus psichiką. Parenkant interjero atspalvį patalpai reikėtų atsižvelgti į patalpos paskirtį.

Įvertinant spalvos įtaką žmogaus psichikai, pastebėtina, jog gyvenamam kambariui labiausiai tinka žalia spalva: ji nuima įtampą ir nuovargį, geriausia derinti prie šios spalvos mėlynos arba geltonos spalvos aksesuarus.
Dauguma psichologų pataria būti atsargiems parenkant raudoną spalvą, kadangi padidina irzlumą ir agresyvumą. Be to, ji optiškai sumažina kambarį. Ši spalva tiktų valgomajam kambariui, kadangi teigiamai įtakoja virškinimą.
Geltona spalva padeda susikaupti ir padidina kūrybinį aktyvumą, todėl ji tiktų darbo kambariui, tik atspalvis neturėtų būti labai intensyvus. Geltona spalva gerai atrodys patalpoje, kurios langai išeina į šiaurę.
Žydra, spalva sukelia atsipalaidavimo pojūtį, nuima emocinę įtampą – idealiai tinka miegamajam.
Violetinių atspalvių nepatartina pasirinkti: jų poveikis pasireiškia labai dideliu fizinio aktyvumo ir darbingumo sumažėjimu, atsiranda prislėgtos nuotaikos pojūtis. Taip pat nerekomenduojama intensyviai naudoti rudų atspalvių. Nors jie sukelia ramybės pojūtį, bet tamsūs atspalviai provokuoja  niūrias mintis.


 Spalvų suderinimas

Pasirenkant spalvas kambariams arba kitoms patalpoms, reikia suprasti, kad ne visos spalvos tarpusavyje dera. Pagal galimybes reikia stengtis atsisakyti derinti kontrastingas spalvas, jas be galo sunku tarpusavyje parinkti, taip kad jos sukeltų harmonijos pojūtį.


Gerai tarpusavyje dera tamsiai mėlyna ir tamsiai ruda spalvos; gelsvai-ruda ir bėžiniai atspalviai ypač panaudojant ryškia raudonus ir tamsiai bordinės spalvos aksesuarus; kreminė spalva su šviesiai-bėžine, terrakoto, smėlio, tamsiai-ruda spalvomis; ruda su balta arba bėžine ir papildant mėlynos arba žalios spalvos detalėmis;  šokoladinė ir tamsiai-ruda spalva dera su raudonai-rožiniais atspalviais. Ne rekomenduojama derinti šaltų mėlynų atspalvių kartu su pilka spalva  arba metaliniais atspalviais, šie deriniai sudaro oficialumo pojūtį. Todėl parenkant tokį interjero spalvų derinį, reiktų pridėti juodą spalvą.


Pasirenkant spalvą darbo kambariui, nepatartina rinktis mėlynos spalvos, kadangi ji sumažėja regėjimo koordinacija.
Kad, akys nepavargtų patariama rinktis baltą spalvą arba gelsvus ir žalsvus atspalvius. Neutralias spalvas (balta, juoda, pilka) galima naudoti bet kokiame interjere.
Balta spalva gali būti dominuojančia spalva, ji puikiai papildo bet kurias spalvas ir gerai tinka fonui. Pasirenkant juodą spalvą, reikėtų stengtis, kad ši spalva neužimtų didelio bendro ploto.
Interjerui nerekomenduojam naudoti daug pilkos spalvos: jis veikia slegiančiai, nors jo įveisus atspalviai yra geru fonu baldams.
Įforminant patalpas turėtų dominuoti šviesios spalvos, o ryškios spalvos užimti mažesnę ploto dalį.
Vaikų kambariui geriausiai tiktų švelnūs atspalviai žydros, rožinės, gelsvos, pasteliniai atspalviai, medžiagos su piešinukais. Nerekomenduojama nauduti tamsias spalvas- juodą, rudą, pilką, violetinę.

Dydis taip pat įtakoja

"Praplatinti“ nedidelio kambario ribas galima, jei:
- Nudažyti sienas šviesiais atsaplaviais
- Parinkti šviesius baldus
- Parinkti patalpos apipavidalinimui neryškią "prigesintą" spalvą
- Ant vienos iš sienos pakabinti stačiakampį veidrodį 

Vizualiai sumažinti patalpą ir pridėti jai jaukumo galima, jei:
-Pasirinkti tapetus su dideliu raštu
-Parenkant pagrindiniam fonui šiltus atspalvius, o interjero apipavidalinimui baldus ir tapetus tamsių atspalvių
-Nudažyti sienas ryškiomis spalvomis
-Apipavidalinti sienas kontrastingai
-Išilgines sienas nudažyti tamsiau negu pločio sienas


Tai, štai tokius svarbiausius pastebėjimus ir patarimus išrinkau  iš daugybės informacijos sau, stengiuosi jais vadovautis...tikiuosi jie bus naudingi ir Jums :)... 
O kokias spalvas ir kokį jų intensyvumą parenkant savo būstui? Kodėl?

Pirkti pastatytą/įrengtą namą ar viską daryti pačiam?


Žodis pačiam šios temos pavadinime neturi tiesioginės prasmės, čia turima omeny, jog organizuoti visus statybos/įrengimo procesus pačiam, t.y. ieškoti specialistų, techninės priežiūros specialistą, pasirinkti medžiagas, organizuoti jų pristatymą ir pan.
Mano manymu, tai nemažiau svarbus klausimas pasiryžusiems gyventi name...
Šiuo klausimu turbūt būtų taipogi nemažai nuomonių/debatų... nebandysiu Jums įpiršti savo nuomonės, tiesiog vėl patirties principu pasidalinsiu savo mintimis šiuo klausimu.
Ilgai vykdėme paiešką, tiek pilnai įrengtų namų, tiek dalinės apdailos, domėjomės „namų iki rakto“ statybos ir įrengimo paslaugų sąlygomis bei įkainiais...
Galiausiai apsistojome ties varianto, jog jau pagal suderintą projektą buvo statomas namas, kuri pagal susitarimą su pardavėju turėjome nupirkti sutartame statybos etape, po sandorio įvykimo ir toliau pardavėjas/rangovas turėtų vykdyti namo statybas ir įrengimą iki rakto... Kaip planavome taip ir įvyko, kai namas turėjo jau sienas, pertvaras ir stogo konstrukciją (be dangos) nupirkome šį statinį su žemės sklypu... bet taip pasisuko, kad toliau šis statytojas-subrangovas nebestatė mūsų namo... Trauktis nebuvo kur, toliau turėjome vykdyti viską patys (bet nepasigailėjome, kadangi jau vėliau išsiaiškinę, jog kaip  pvz. subrangovas norėjo įmontuoti išorines duris namui, kurios tinka tik butui (na dėl šalčio pralaidumo ir durų vidaus užpildo), supratome, jog ši situacija gal net gera, nes patys žinosime kur ir kokios kokybės medžiagos panaudotos)... Taigi, prasidėjo  specialistų paieška stogo padengimui, išorės apdailai, vidaus apdailai ir pan. Medžiagų, durų, langų, valymo ir šildymo sistemų ir pan. tiekėjų/gamintojų/pardavėjų paieška. Žinoma, kai kurie tiekėjai, meistrai buvo parekomenduoti draugų, bet tai tik nežymiai darbų ir medžiagų daliai. O kita - ieškojom patys. Tokia paieška atėmė nemažai laiko, nes medžiagų tiekėjų ieškota internete, tekdavo atidaryti ne vieno gamintojo/tiekėjo internetinį puslapį.
Tokiu būdu perkant medžiagas, pavyko tikrai sutaupyti nemažai lėšų, nepraradant prekių kokybės. Kaip pavyzdys: ieškojau šviestuvo svetainei. Man patinkantį radau viename iš „Domus Galerijos“ (Vilniuje) šviestuvų salono, pasitikslinus gamintoją ir jo tinklapyje atradus šviestuvo kodą, suradau kontaktus šviestuvų salonų ir padariau užklausą dėl šio šviestuvo. Sulaukiau atsakymo ir pasirinkau palankiausią kainą (pristatymo terminai praktiškai pas visus tiekėjus buvo panašus). Tokiu būdu, sutaupiau apie 35 proc. nuo kainos, kurią užfiksavau pradžioje. O kadangi, kaip žinia, itališki šviestuvai pasižymi nekukliomis kainomis, sutaupyta biudžeto suma pradžiugino.
Panašų procesą atlikau užsakinėjant drabužinės ir sieninių spintų gamybą, laiptų, židinio ir t.t. (tiesiog,  tam tikrose situacijose prie laiško prisegdavau preliminarius išmatavimus ir trumpus medžiagų ir dizaino pageidavimus) o atgal jau gaudavau preliminariai pabraižytus projektus ar nuotraukas ir galimas kainas. Čia paminėjau keletą pavyzdžių iš namo įrengimo, be to, statybines medžiagas pirkome iš didmenininko, t.y. mokant už tą pačią kokybę mums palankesnę kainą, lyginant su daugumos pamėgtais statybinių prekių prekybos centrais...
Na žinoma turime giminėje specialistų, kurie padėjo vykdyti darbų techninę priežiūrą, todėl kaip ir gamybos taip statybos procese klausimų kilo, sprendimai buvo priimti, bet manau susitvarkėme su sau iškeltais uždaviniais...
Būsto įrengimo darbai  galutinai dar nebaigti, kadangi dar nesutvarkytas gerbūvis, o būste trūksta šokių tokių baldų, bet sakyčiau jau esame netoli „Finisho“ tiesiosios ir tai maloniai nuteikia...
Nenorėčiau visų statybos kompanijų, rangovų ir pan. lyginti remiantis nuomone, kuri ne itin gera liko po 1-o rangovo atliktų darbų (kaip pvz. sienos pirmame aukšte ir antrame aukšte lygis 16 сm, kas nepriimtina pagal leidžiamas paklaidas, leidžiama paklaida 2 сm...) Na ir žinoma, joks rangovas nevykdytų taip medžiagų paieškų, jų principas paprastas yra sąmata ir jie laikosi jos pirkdami medžiagas tokiomis kainomis kokios yra pas jų pastovius tiekėjus, nesvarbu, jog už 100 m. už tą pačią kainą siūloma aukštesnės kokybės.
Manau ir rangovų ir statybinių kompanijų yra skirtingų su įvairiais požiūriais į atliekamą darbą.
Bet matyt, jei tektų vėl galvoti apie namo statybas, samdyčiau kiekvienam ciklui atskirus specialistus/darbininkus, pasirūpinčiau statybos proceso techninę priežiūrą, o medžiagų paieška rūpinčiausi pati ir nesusigundyčiau taip reklamuojama paslauga „namo statybos iki rakto“.
Kaip manote jus? Gal turite patirties šiuo klausimu? Pasidalinkite - tikrai įdomu :)

5/29/2012

Butas ar namas...?


Na, šį klausimą tikriausiai kelia ne viena šeima, pabrėšiu šeima, kadangi iš patirties matyti, jog neturintys šeimos arba dar neplanuojantys jos, manau „nelaužo“ sau galvos šiuo klausimu ir tikriausiai pasirenka būtą (na ši nuomonė žinoma yra mano ir tiesiog darau šią išvadą tiktai iš savo rato pažįstamų ir draugų).


Pastebėtina, jog apie namą dažniausiai susimąsto asmenys, kuriems jau apie trisdešimt arba perkopę šio amžiaus slenkstį. Daugumai ši mintis atsiranda, kai šeima planuoja pagausėti, bet kai laukiama jau antro - trečio vaikelio.

Žinoma, yra žmonių, kurie dievina šurmulį, skubančius žmonės, pastoviai budraujantį miestą ir mintis apie namą jiems net nekyla. Ir pati turiu draugų, kurie panašiai pasisako „dar nesubrendau, tam, kad grįžęs po dienos darbų eičiau pjauti žolę arba laistyti gėlių“ ir čia normalu, juk kiek žmonių – tiek nuomonių :) Kiekvienam – savo...

 

Jei kalbant apie savo patirtį, pasidalinsiu savo pastebėjimais na ir mūsų šeimos sprendimu...

Kadangi, didžiausią dalį savo gyvenimo (na apie 90 proc.)  pragyvenau name, nuo vaikystės, žinoma, save įsivaizdavau gyvenančia privačiame name. KODĖL? Na štai mano požiūris ir realūs pavyzdžiai:

Na patogumas man...  

Kai sukūrėme šeima, 1-erius metus nuomavome būtą Vilniuje, visai netoli centro i strategiškai pakankamai gerai išsidėsčiusiame naujos statybos daugiabučių namų rajone... Daugiabučiai namai buvo apsupti pušyno, aplinkui praktiškai jaunos šeimos, pakankami draugiška aplinka... Bet, na sąžiningai pasakius, tai ne man... man vis tiek trūko privatumo... na kaip pvz. išeini į balkoną ir girdi apie kaimynai kalba, tai jei nenori girdėti turi grįžti į vidų, na sulaukt savo eilės taip sakykim, kad balkone ramiai su vyru paplepėt... na arba norėtųsi tiesiog patiesti dekę ir apie 15 min. pasimėgauti saulės vonia, bet nelabai sau gali tą leisti... visų pirma nelabai priimtina... - kaimynai žaidžia su vaikais, vaikšto su augintiniais, o aš čia vien su maudymuku gulėčiau... tenka pasitenkinti balkonu arba dėl 15 min. važiuoti, taip sakant, kažkur į gamtą... Turint privatų namą, žinoma, tokių dimensijų nekyla, nes teritorija aplink yra privati ir viskas tavo poreikiams...

 

Kaina. Kai pradėjome ieškoti būsto iš pradžių galvojome apie jau įrengtą būtą. Vėliau, žiūrėjome ir būtus su daline apdaila… Paradoksas, bet paskaičiavę kiek apytiksliai kainuotų pastatyti ir padaryti apdailą150-200 kv. m. namo gavosi panašiai kaip ir nusipirkti 70-80 kv. m. būtą be apdailos ir pasidaryti jo apdailą (na žinoma turiu omeny panašų abiejų objektų apdailos lygį)... Žinoma nekalbu apie sklypus, kurie labai prestižiniuose rajonuose, o apie atitolusius apie 20-25 km nuo Vilniaus centro 6 – 8 arų sodų bendrijos sklypus ir apie vidutinės kainos už kv. m. naujus butus ne Žvėryne (Vilniuje) bet ir ne prasčiausių rajonų. Todėl, lyginant būtent mūsų parinktus variantus racionalesniu pasirinkimu buvo namas.

 

Namo išlaikymas. Skaičiuojant komunalinės paslaugas, kuo toliau tuo labiau įsitikinu, jog ir čia gaunasi taupiau. Taip galbūt iš pradžių turėtum investuot tūkstantį litų ir nupirkti kaip pvz. žoliapjovę, kurios tau neprireiks gyvenant bute, bet tai ilgalaikė na ir galima pasakyti vienkartinė investicija...

Skaičiuojant elektros sunaudojimą, čia žinoma, gaunasi pagal kiekvieno gyvenimo stilių, tiek bute tiek name jos galima sunaudoti įvairiai, na tik gal tas pastebėjimas jog, nemoki už laiptinių ir garažų, parkingo, kiemo apšvietimą, lifto eksploataciją ir pan., bet, na nuosavame name dažniausiai yra lauko apšvietimas, tik vienas niuansas, kad šiuo atveju, reguliuoji pats ar jungti apšvietimą lauke ar ne...

 

Šildymas: vienareikšmiškai skaičiuojant šildymą vieno namo kvadratui ir vieno buto kvadratui, namo atveju šildymo kaštai 1 kv.m. yra mažesni. Čia palyginu naujos statybos butus (apie senus statybos ir kosmines šildymo sąskaitas neužsimenu), net pasirenkant geoterminį ar dyzeliniu kuru šildymą, kurių kaštai didesni negu kieto kuro šildymo sistemos nuosavame name, tai yra pigiau. Savo name įrengėme šildymo sistema dyzeliniu kuru, kuri yra pakankami patogi ir lengva naudojimui: pastatomas temperatūros daviklis, kurį galima nustatyti, kad reaguotų į patalpų temperatūra arba i radiatorių temperatūrą... Kai tik temperatūra nukrenta iki nustatytos ribos, sistema gauna signalą ir šildo patalpas/radiatorius... Na ši sistema kaip ir daugelis kitų turi ir kitu privalumų: na pvz. žiemos metu, karštas vanduo praktiškai nieko nekainuoja... kadangi, turime savo gręžinį, o vanduo šildomas tos pačios šildymo sistemos dėka, vasaros metu kombinuotas boileris, persijungia i šildymą elektra. Sistema taip pat pritaikyta naudoti GSM funkciją ir valdyti namo šildymą nuotoliniu būdu...

Na galėčiau pasidalinti kokios sąnaudos dyzelinio kuro gaunasi mūsų name šildymo sezono metu, bet kadangi persikraustėme tik kovo mėnesį, o į iki to namas buvo šildomas, bet vyko vidaus apdailos darbai tai objektyvaus skaičiaus įgarsinti negalėčiau... jei kažkam būtų įdomu pasidalinsiu su Jumis šia patartimi po metų...

 

Na ir jei kas yra gamtos mėgėjai, tai gyventi name šiek tiek atokiau nuo miesto tikra pasaka, bent jau man...  Kadangi, šiuo metu esu motinystės atostogose kiekvieną rytą keliamės su vaiku apie 7 val. ryto ir jau apie 7.30 maitinu mūsų atžalėlę ryto koše, o pati gurkšnoju kavą su pienu, prieš tai pradarau langą... ir diena prasideda nuo paukščių čiulbėjimo ir gegutės rytinio kukavimo... toks malonus rytinis ritualus maloniai nuteikia visai dienai... jau nekalbu, kiek nuostabos vaiko akyse kelia paukščių gausa, drugeliai ir vabzdeliai... šalia augančiose pušaitėse gyvenanti voveraitė ir daug daug kitų gamtos reiškinių...

 

Žinoma gyvenimas name turi ir savo trūkumų: atstumas iki miesto centro/darželių/mokyklų,; darbai, kurių yra daugiau negu bute: aplinkos tvarkymas..; uodai...

Šiek tiek pakomentuosiu šiuos trūkumus. Atstumas tikrai svarbus faktorius, kai tiek nemažai laiko praleidžiame kelyje, bet ne visada toliau reiškia ilgiau... na. kaip pvz. turime namą 25 km. nuo centro, bet keliaujant į darbą iš šios miesto pusės nėra kamščių...vykstant iki centro pusė kelio galimas greitis 90 km/h, o vėliau miesto ribose... todėl, laiko atžvilgiu piko metu užtruksiu kelyje neilgiau, negu keliaujantys iki miesto centro iš miegamųjų rajonų... na žinoma, prie darbo vietos prisirišti nevertėtų, nes gali pakeisti darbovietę, arba darbovietę gali pakeisti savo patalpas, bet šiandiena iki darbo vietos, kuri yra Vilniaus miesto pakraštyje turiu tik 12 km atstumo ir apie 15 min. kelio automobiliu. Darželis yra apie 8 km nuo namų, bet pakeliui į darbą... Galbūt sunkiau vėliau bus vaikui keliauti į mokyklą, kadangi susisiekimas viešuoju transportu yra prastesnis negu miesto ribose... bet, argi visų mūsų vaikai keliauja į mokyklas šalia namų ir daro tai savarankiškai? Dalis atsakysite neigiamai... todėl, ir čia nematau problemos... ar vežčiau vaiką į mokyklą gyvendama miesto ribose į kitą miesto galą ar vešiu iš Vilniaus rajono... 

Įžanga į blogą


Kiekvienas norėtų gyventi jaukiame ir širdžiai mielame būste, kur galima būtų atsiriboti nuo visų kasdienybės rūpesčių, kur niekas neerzina: nei sienų spalva, nei baldų išdėstymas, nei ryški šviesa, nei kitos detalės. Svarbu, kad ši erdvė idealiai atitiktų visos šeimos gyvenimo stilių.
Todėl, nusprendžiau sukurti ši dienoraštį skirtą būstui, jo pirkimui ir įrengimui.



Tikiuosi jis bus naudingas tiek man, tiek kitiems skaitantiems mano pasisakymus... Nuoširdžiai tikiuosi iš Jūsų – lankančių šį dienoraštį: komentarų, patarimų, pavyzdžių iš savo patirties... 


Taigi, malonaus ir naudingo skaitymo :) bei džiuginančio ir išradingo būsto įrengimo...