Na, šį klausimą tikriausiai kelia ne viena šeima, pabrėšiu šeima, kadangi
iš patirties matyti, jog neturintys šeimos arba dar neplanuojantys jos, manau „nelaužo“
sau galvos šiuo klausimu ir tikriausiai pasirenka būtą (na ši nuomonė žinoma
yra mano ir tiesiog darau šią išvadą tiktai iš savo rato pažįstamų ir draugų).
Pastebėtina, jog apie namą dažniausiai susimąsto asmenys, kuriems jau apie
trisdešimt arba perkopę šio amžiaus slenkstį. Daugumai ši mintis atsiranda, kai
šeima planuoja pagausėti, bet kai laukiama jau antro - trečio vaikelio.
Žinoma, yra žmonių, kurie dievina šurmulį, skubančius žmonės, pastoviai
budraujantį miestą ir mintis apie namą jiems net nekyla. Ir pati turiu draugų,
kurie panašiai pasisako „dar nesubrendau, tam, kad grįžęs po dienos darbų
eičiau pjauti žolę arba laistyti gėlių“ ir čia normalu, juk kiek žmonių – tiek
nuomonių :) Kiekvienam – savo...
Jei kalbant apie savo patirtį, pasidalinsiu savo pastebėjimais na ir mūsų
šeimos sprendimu...
Kadangi, didžiausią dalį savo gyvenimo (na apie 90
proc.) pragyvenau name, nuo vaikystės,
žinoma, save įsivaizdavau gyvenančia privačiame name. KODĖL? Na štai mano
požiūris ir realūs pavyzdžiai:
Na patogumas man...
Kai sukūrėme šeima, 1-erius metus nuomavome būtą
Vilniuje, visai netoli centro i strategiškai pakankamai gerai išsidėsčiusiame
naujos statybos daugiabučių namų rajone... Daugiabučiai namai buvo apsupti
pušyno, aplinkui praktiškai jaunos šeimos, pakankami draugiška aplinka... Bet,
na sąžiningai pasakius, tai ne man... man vis tiek trūko privatumo... na kaip
pvz. išeini į balkoną ir girdi apie kaimynai kalba, tai jei nenori girdėti turi
grįžti į vidų, na sulaukt savo eilės taip sakykim, kad balkone ramiai su vyru
paplepėt... na arba norėtųsi tiesiog patiesti dekę ir apie 15 min. pasimėgauti
saulės vonia, bet nelabai sau gali tą leisti... visų pirma nelabai priimtina...
- kaimynai žaidžia su vaikais, vaikšto su augintiniais, o aš čia vien su
maudymuku gulėčiau... tenka pasitenkinti balkonu arba dėl 15 min. važiuoti,
taip sakant, kažkur į gamtą... Turint privatų namą, žinoma, tokių dimensijų
nekyla, nes teritorija aplink yra privati ir viskas tavo poreikiams...
Kaina. Kai pradėjome ieškoti būsto iš pradžių
galvojome apie jau įrengtą būtą. Vėliau, žiūrėjome ir būtus su daline apdaila…
Paradoksas, bet paskaičiavę kiek apytiksliai kainuotų pastatyti ir padaryti
apdailą150-200 kv. m. namo gavosi panašiai kaip ir nusipirkti 70-80 kv. m. būtą
be apdailos ir pasidaryti jo apdailą (na žinoma turiu omeny panašų abiejų objektų
apdailos lygį)... Žinoma nekalbu apie sklypus, kurie labai prestižiniuose
rajonuose, o apie atitolusius apie 20-25 km nuo Vilniaus centro 6 – 8 arų sodų
bendrijos sklypus ir apie vidutinės kainos už kv. m. naujus butus ne Žvėryne
(Vilniuje) bet ir ne prasčiausių rajonų. Todėl, lyginant būtent mūsų parinktus
variantus racionalesniu pasirinkimu buvo namas.
Namo išlaikymas. Skaičiuojant komunalinės paslaugas, kuo
toliau tuo labiau įsitikinu, jog ir čia gaunasi taupiau. Taip galbūt iš pradžių
turėtum investuot tūkstantį litų ir nupirkti kaip pvz. žoliapjovę, kurios tau
neprireiks gyvenant bute, bet tai ilgalaikė na ir galima pasakyti vienkartinė
investicija...
Skaičiuojant elektros sunaudojimą, čia žinoma, gaunasi pagal kiekvieno
gyvenimo stilių, tiek bute tiek name jos galima sunaudoti įvairiai, na tik gal
tas pastebėjimas jog, nemoki už laiptinių ir garažų, parkingo, kiemo apšvietimą,
lifto eksploataciją ir pan., bet, na nuosavame name dažniausiai yra lauko
apšvietimas, tik vienas niuansas, kad šiuo atveju, reguliuoji pats ar jungti
apšvietimą lauke ar ne...
Šildymas: vienareikšmiškai skaičiuojant šildymą vieno namo kvadratui ir
vieno buto kvadratui, namo atveju šildymo kaštai 1 kv.m. yra mažesni. Čia
palyginu naujos statybos butus (apie senus statybos ir kosmines šildymo
sąskaitas neužsimenu), net pasirenkant geoterminį ar dyzeliniu kuru šildymą,
kurių kaštai didesni negu kieto kuro šildymo sistemos nuosavame name, tai yra
pigiau. Savo name įrengėme šildymo sistema dyzeliniu kuru, kuri yra pakankami
patogi ir lengva naudojimui: pastatomas temperatūros daviklis, kurį galima
nustatyti, kad reaguotų į patalpų temperatūra arba i radiatorių temperatūrą...
Kai tik temperatūra nukrenta iki nustatytos ribos, sistema gauna signalą ir
šildo patalpas/radiatorius... Na ši sistema kaip ir daugelis kitų turi ir kitu
privalumų: na pvz. žiemos metu, karštas vanduo praktiškai nieko nekainuoja... kadangi,
turime savo gręžinį, o vanduo šildomas tos pačios šildymo sistemos dėka,
vasaros metu kombinuotas boileris, persijungia i šildymą elektra. Sistema taip pat
pritaikyta naudoti GSM funkciją ir valdyti namo šildymą nuotoliniu būdu...
Na galėčiau pasidalinti kokios sąnaudos dyzelinio kuro gaunasi mūsų name
šildymo sezono metu, bet kadangi persikraustėme tik kovo mėnesį, o į iki to
namas buvo šildomas, bet vyko vidaus apdailos darbai tai objektyvaus skaičiaus
įgarsinti negalėčiau... jei kažkam būtų įdomu pasidalinsiu su Jumis šia
patartimi po metų...
Na ir jei kas yra gamtos mėgėjai, tai gyventi name šiek tiek atokiau nuo
miesto tikra pasaka, bent jau man... Kadangi, šiuo metu esu motinystės atostogose
kiekvieną rytą keliamės su vaiku apie 7 val. ryto ir jau apie 7.30 maitinu mūsų
atžalėlę ryto koše, o pati gurkšnoju kavą su pienu, prieš tai pradarau langą...
ir diena prasideda nuo paukščių čiulbėjimo ir gegutės rytinio kukavimo... toks malonus rytinis ritualus maloniai
nuteikia visai dienai... jau nekalbu, kiek nuostabos vaiko akyse kelia paukščių
gausa, drugeliai ir vabzdeliai... šalia augančiose pušaitėse gyvenanti
voveraitė ir daug daug kitų gamtos reiškinių...
Žinoma gyvenimas name turi ir savo trūkumų: atstumas iki miesto centro/darželių/mokyklų,;
darbai, kurių yra daugiau negu bute: aplinkos tvarkymas..; uodai...
Šiek tiek pakomentuosiu šiuos trūkumus. Atstumas tikrai svarbus faktorius,
kai tiek nemažai laiko praleidžiame kelyje, bet ne visada toliau reiškia
ilgiau... na. kaip pvz. turime namą 25 km. nuo centro, bet keliaujant į darbą
iš šios miesto pusės nėra kamščių...vykstant iki centro pusė kelio galimas
greitis 90 km/h, o vėliau miesto ribose... todėl, laiko atžvilgiu piko metu
užtruksiu kelyje neilgiau, negu keliaujantys iki miesto centro iš miegamųjų
rajonų... na žinoma, prie darbo vietos prisirišti nevertėtų, nes gali pakeisti
darbovietę, arba darbovietę gali pakeisti savo patalpas, bet šiandiena iki
darbo vietos, kuri yra Vilniaus miesto pakraštyje turiu tik 12 km atstumo ir
apie 15 min. kelio automobiliu. Darželis yra apie 8 km nuo namų, bet pakeliui į
darbą... Galbūt sunkiau vėliau bus vaikui keliauti į mokyklą, kadangi
susisiekimas viešuoju transportu yra prastesnis negu miesto ribose... bet, argi
visų mūsų vaikai keliauja į mokyklas šalia namų ir daro tai savarankiškai?
Dalis atsakysite neigiamai... todėl, ir čia nematau problemos... ar vežčiau
vaiką į mokyklą gyvendama miesto ribose į kitą miesto galą ar vešiu iš Vilniaus
rajono...