Pastebėtina, jog apie namą dažniausiai susimąsto asmenys, kuriems jau apie trisdešimt arba perkopę šio amžiaus slenkstį. Daugumai ši mintis atsiranda, kai šeima planuoja pagausėti, bet kai laukiama jau antro - trečio vaikelio.
Žinoma, yra žmonių, kurie dievina šurmulį, skubančius žmonės, pastoviai budraujantį miestą ir mintis apie namą jiems net nekyla. Ir pati turiu draugų, kurie panašiai pasisako „dar nesubrendau, tam, kad grįžęs po dienos darbų eičiau pjauti žolę arba laistyti gėlių“ ir čia normalu, juk kiek žmonių – tiek nuomonių :) Kiekvienam – savo...
Jei kalbant apie savo patirtį, pasidalinsiu savo pastebėjimais na ir mūsų šeimos sprendimu...
Kadangi, didžiausią dalį savo gyvenimo (na apie 90 proc.) pragyvenau name, nuo vaikystės, žinoma, save įsivaizdavau gyvenančia privačiame name. KODĖL? Na štai mano požiūris ir realūs pavyzdžiai:
Na patogumas man...
Kai sukūrėme šeima, 1-erius metus nuomavome būtą Vilniuje, visai netoli centro i strategiškai pakankamai gerai išsidėsčiusiame naujos statybos daugiabučių namų rajone... Daugiabučiai namai buvo apsupti pušyno, aplinkui praktiškai jaunos šeimos, pakankami draugiška aplinka... Bet, na sąžiningai pasakius, tai ne man... man vis tiek trūko privatumo... na kaip pvz. išeini į balkoną ir girdi apie kaimynai kalba, tai jei nenori girdėti turi grįžti į vidų, na sulaukt savo eilės taip sakykim, kad balkone ramiai su vyru paplepėt... na arba norėtųsi tiesiog patiesti dekę ir apie 15 min. pasimėgauti saulės vonia, bet nelabai sau gali tą leisti... visų pirma nelabai priimtina... - kaimynai žaidžia su vaikais, vaikšto su augintiniais, o aš čia vien su maudymuku gulėčiau... tenka pasitenkinti balkonu arba dėl 15 min. važiuoti, taip sakant, kažkur į gamtą... Turint privatų namą, žinoma, tokių dimensijų nekyla, nes teritorija aplink yra privati ir viskas tavo poreikiams...
Kaina. Kai pradėjome ieškoti būsto iš pradžių galvojome apie jau įrengtą būtą. Vėliau, žiūrėjome ir būtus su daline apdaila… Paradoksas, bet paskaičiavę kiek apytiksliai kainuotų pastatyti ir padaryti apdailą150-200 kv. m. namo gavosi panašiai kaip ir nusipirkti 70-80 kv. m. būtą be apdailos ir pasidaryti jo apdailą (na žinoma turiu omeny panašų abiejų objektų apdailos lygį)... Žinoma nekalbu apie sklypus, kurie labai prestižiniuose rajonuose, o apie atitolusius apie 20-25 km nuo Vilniaus centro 6 – 8 arų sodų bendrijos sklypus ir apie vidutinės kainos už kv. m. naujus butus ne Žvėryne (Vilniuje) bet ir ne prasčiausių rajonų. Todėl, lyginant būtent mūsų parinktus variantus racionalesniu pasirinkimu buvo namas.
Namo išlaikymas. Skaičiuojant komunalinės paslaugas, kuo toliau tuo labiau įsitikinu, jog ir čia gaunasi taupiau. Taip galbūt iš pradžių turėtum investuot tūkstantį litų ir nupirkti kaip pvz. žoliapjovę, kurios tau neprireiks gyvenant bute, bet tai ilgalaikė na ir galima pasakyti vienkartinė investicija...
Skaičiuojant elektros sunaudojimą, čia žinoma, gaunasi pagal kiekvieno gyvenimo stilių, tiek bute tiek name jos galima sunaudoti įvairiai, na tik gal tas pastebėjimas jog, nemoki už laiptinių ir garažų, parkingo, kiemo apšvietimą, lifto eksploataciją ir pan., bet, na nuosavame name dažniausiai yra lauko apšvietimas, tik vienas niuansas, kad šiuo atveju, reguliuoji pats ar jungti apšvietimą lauke ar ne...
Šildymas: vienareikšmiškai skaičiuojant šildymą vieno namo kvadratui ir vieno buto kvadratui, namo atveju šildymo kaštai 1 kv.m. yra mažesni. Čia palyginu naujos statybos butus (apie senus statybos ir kosmines šildymo sąskaitas neužsimenu), net pasirenkant geoterminį ar dyzeliniu kuru šildymą, kurių kaštai didesni negu kieto kuro šildymo sistemos nuosavame name, tai yra pigiau. Savo name įrengėme šildymo sistema dyzeliniu kuru, kuri yra pakankami patogi ir lengva naudojimui: pastatomas temperatūros daviklis, kurį galima nustatyti, kad reaguotų į patalpų temperatūra arba i radiatorių temperatūrą... Kai tik temperatūra nukrenta iki nustatytos ribos, sistema gauna signalą ir šildo patalpas/radiatorius... Na ši sistema kaip ir daugelis kitų turi ir kitu privalumų: na pvz. žiemos metu, karštas vanduo praktiškai nieko nekainuoja... kadangi, turime savo gręžinį, o vanduo šildomas tos pačios šildymo sistemos dėka, vasaros metu kombinuotas boileris, persijungia i šildymą elektra. Sistema taip pat pritaikyta naudoti GSM funkciją ir valdyti namo šildymą nuotoliniu būdu...
Na galėčiau pasidalinti kokios sąnaudos dyzelinio kuro gaunasi mūsų name šildymo sezono metu, bet kadangi persikraustėme tik kovo mėnesį, o į iki to namas buvo šildomas, bet vyko vidaus apdailos darbai tai objektyvaus skaičiaus įgarsinti negalėčiau... jei kažkam būtų įdomu pasidalinsiu su Jumis šia patartimi po metų...
Na ir jei kas yra gamtos mėgėjai, tai gyventi name šiek tiek atokiau nuo miesto tikra pasaka, bent jau man... Kadangi, šiuo metu esu motinystės atostogose kiekvieną rytą keliamės su vaiku apie 7 val. ryto ir jau apie 7.30 maitinu mūsų atžalėlę ryto koše, o pati gurkšnoju kavą su pienu, prieš tai pradarau langą... ir diena prasideda nuo paukščių čiulbėjimo ir gegutės rytinio kukavimo... toks malonus rytinis ritualus maloniai nuteikia visai dienai... jau nekalbu, kiek nuostabos vaiko akyse kelia paukščių gausa, drugeliai ir vabzdeliai... šalia augančiose pušaitėse gyvenanti voveraitė ir daug daug kitų gamtos reiškinių...
Žinoma gyvenimas name turi ir savo trūkumų: atstumas iki miesto centro/darželių/mokyklų,; darbai, kurių yra daugiau negu bute: aplinkos tvarkymas..; uodai...
Šiek tiek pakomentuosiu šiuos trūkumus. Atstumas tikrai svarbus faktorius, kai tiek nemažai laiko praleidžiame kelyje, bet ne visada toliau reiškia ilgiau... na. kaip pvz. turime namą 25 km. nuo centro, bet keliaujant į darbą iš šios miesto pusės nėra kamščių...vykstant iki centro pusė kelio galimas greitis 90 km/h, o vėliau miesto ribose... todėl, laiko atžvilgiu piko metu užtruksiu kelyje neilgiau, negu keliaujantys iki miesto centro iš miegamųjų rajonų... na žinoma, prie darbo vietos prisirišti nevertėtų, nes gali pakeisti darbovietę, arba darbovietę gali pakeisti savo patalpas, bet šiandiena iki darbo vietos, kuri yra Vilniaus miesto pakraštyje turiu tik 12 km atstumo ir apie 15 min. kelio automobiliu. Darželis yra apie 8 km nuo namų, bet pakeliui į darbą... Galbūt sunkiau vėliau bus vaikui keliauti į mokyklą, kadangi susisiekimas viešuoju transportu yra prastesnis negu miesto ribose... bet, argi visų mūsų vaikai keliauja į mokyklas šalia namų ir daro tai savarankiškai? Dalis atsakysite neigiamai... todėl, ir čia nematau problemos... ar vežčiau vaiką į mokyklą gyvendama miesto ribose į kitą miesto galą ar vešiu iš Vilniaus rajono...
Taip, darbų yra daugiau negu bute, bet čia tik faktas kaip tų juos priimsi... Mėgstantys būti užimti ir bute ras sau veiklos... o, kurie nemėgsta gali žinoma leisti pasamdyti sau kokį vyruką ar įmonę, kuri pjautų žolę ir kirptų krūmus ar medelius....
Uodai... va su jais yra turbūt sunkiau... ypač, jei netoli gyvenvietės yra vandens telkiniai ir miškas...vienintelis pliusas tame, jog tai yra sezoniškai...
Dar kartelį pabrėšiu, kad tai tik mano nuomonė, visi mes turim teisę turėti ją sau...manau dalis su manimi nesutiks, dalis palaikys mano poziciją... kiek žmonių – tiek nuomonių :)
Pasidalinkite, kaip Jūsų nuomone, namas ar butas? Kokie argumentai svaresni?
19 komentarų:
Nelabai turiu ka pridet, nes neturiu nei buto nei namo. Bet straipsnis buvo labai idomus man, nes aktualu. Jei gu viskas taip ir yra, kaip tu parasei, reiskia ir mum reikia nama rinktis (vyras uz, bet as abejojau- mano manymu butas geriau, bet po sio straipsnio as turbut taip pat pergalvosiu)
Uodai... ir su jais galima sukovoti uždėjus ant lango tinklelį, o lauke pristačius kvapiųjų žvakių vakare arba apsipurškus priemonėm :D Bet didžiausias minusas gyvenent užmiesty name - didelės bezino sąnaudos.
Na va, labai mums šiuo metu aktuali tema. :) Mes, kaip ir jūs apsvarstę visus už ir prieš pasirinkome namą. Na aš apti nebuvau taip 100 proc. kaip mano vyras įsitikinusi dėl šio sprendimo. Abu visą vaikystę/jaunystę gyvenome name ir tik susituokus apsigyvenome bute. Vyras nuo pat pradžių sakė "dūstantis" būte ir vis svajojo greičiau neme apsigyventi. Man pačiai tuo tarpu daug patogesnis atrodo gyvenimas bute. Privatumo man ir bute gyvenant užtenka. O kaip smagu kai vis išeini į laiptinę ar šalia namo ir sutinki kaimynus, gali su jais paiplepėti, vaikai išeina į bendrą žaidimo aikštelę. Man visų pirma gyvenimas bute daug "socialesnis" atrodo ir visai nežavi mintis apie kukuojančias gegutes ar skaraidančius vabzdelius. :) Na bet gal taip yra dabar, kol esu motinystės atostogose. Gal išėjusi į darbą daugiau ramybės norėsiu? :)Tvarkymosi bute nadaug, tai laisvo laiko lieka daug, kas name gyvenant sunkiai įmanoma.
Bet nepaisant visko galu galiausiai sutikau su vyro nuomone, kad reikia statytis namą. Kas lėmė šį sprendimą? Visų pirma, pigiau yra pastatyti 200 bendro ploto namą nei nusipirkti 70kv. butą. Visų antra, komunalinės išlaidos gyvenant bute gaunasi didesnės. Jeigu ne šie du veiksniai būčiau butą pasirinkusi. :)
manau klaidingai pastebeta, jog namo vizija ateina i galva sulaukus brandos. seima, vaikai kaip ir namas galima sakyti prabangos dalykas, ir jaunesni,dar ant tvirto, finansinio pagrindo nestovintys, nors ir paslapcia svajoja apie nama, elementariausiai sau to negali leisti.
Aš vienareikšmiškai už namą :) Man patinka privati erdvė, savas kiemas, kuriame galima daryti ką nori...taip pat galima užsiauginti savo uogų, vaisių ir daržovių:)Be to nereikia sukti galvos dėl parkingo. Taip kad namas turi daugiau privalumų nei butas:)
BALSUOJAM: kas už BŪTĄ? kas už NAMĄ? kurių balsų bus daugiau?... :)
Namas
Na pradedam!Aš už NAMĄ!(nes jame erdviau)
Namas,namas ir tiktai namas!:)))išeini vasara į kiemą..o ten gėlytės,žolytė,braškytės,drugeliai...daryk ką nori...:)))
Ir rinkciausi nama!
Aš už butą miesto centre, jaunai šeimai, visas miestas po ranka, automobilio praktiškai nereikia, kada nori išeini į centrą, nereikia mokėti už taksi ir pan.:)
As aisku uz buta. Tuo labiau kad kainos skirtumas yra ne zenklus
Čia jau kaip kas išgali ir gali sau leisti. Name gyventi geriau :)
Tikrai butas. Susisiekimas, nukasti keliai žiemą, kaimynai prireikus druskos - vienareikšmiai pliusai. O žolytės ir dūzgiančių uodų galima nuvažiuoti į sodą ar sodybą :)
taigi, kol kas pirmauja balsuojantys už NAMĄ!
Esu patyres. Gyvenes ir name ir bute. Sakyciau straipsnis labai tendencingas ir i vienus vartus uz nama. Dabar gyvenu name (10km nuo centro) ir man jau iki kaklo igryso atstumai, kamsciai, nutolusios parduotuves, draugai, artimieji, darbas ir visi kiti dalykai. Sedi kazkokiam kaime praktiskai be infrastrukturos ir is Vilniuje esanciu 5 piceriju tik viena veza picas. Jei automobilis neuzsivede tai tik koks 5 taksistas sutinka iki taves atvaziuoti.
Del privatumo. Jo nebus. Nieko tu nepasideginsi. Nebent sutarsi su visais kaimynais, kad tavo tvora bus nepermatoma ir tai is kaimyno antro auksto viskas matysis. Ir dar tau geda bus jei pora kg antsvorio turesi. Paplepeti kieme laisvai? Irgi nepavyks. Viskas puikiausiai girdisi ka kaimynai kalba, nebent kalbesi tyliai.
Sildymo kainos.... Jei paskaiciuosi kiek tau kainavo katilas, kiek kainuoja tavo darbas prie to katilo, kiek tau kainuos ji taisyti kai jis suges tai praktiskai tas ant to gausis. Bute jei centrinsi sildymas tu visiskai NIEKUO nesirupini. Viskas ant lekstutes.
O kai bus 2-3 vaikai tai ojojoj Puse gyvenimo praleisi automobilyje kol visus suveziosi.
Tai mano nuomone. As irgi tendencingas, nes dabar ieskaus erdvaus buto ir velniop ta nama.
Geras straipsnis. As asmeniškai rinkčiausi namą jei yra šeima ir dar nemaža. Vistiek vaikam lakstyti kieme daug maloniau, o kainos atžvilgiu ar apdaila ar buitinė technika ar būsto kaina yra panaši. Žiūrint kaip ir ką pasirinksi ir susidėliosi. :)
Manau, kad balkonų stiklinimas išspręstų šią problemą ir nesigirdėtų kaimynai ir jų pokalbiai.
Be jokios abejonės tik namas. Butas tinka tik su viena sąlyga - jei jūs esate visiškai miesto žmogus, nelabai planuojate turėti šeimą, o jei turėsite tai daugių daugiausiai du vaikus. Mieste užtenka apsiriboti nuomojamu butu ir toks laikinas sprendimas labai naudingas.
Rašyti komentarą